Kai pasensiu, labiausiai norėčiau but išmintingas Žinot, tuos senukus, kuriems nereikia daug aušint burnos ir kiekvienas žodis pas juos yra pasvertas ir pamatuotas gyvenimiška patirtimi paremtas. Jiems nereikia ginčytis, kad savo nuomonę apgint ar įrodinėt savo tiesą. Kai pasakys, tai nei pridėt nei atimt nėra ką.
Bet ar būtina laukt senatvės, norint būt išmintingu? Akivaizdu kad ne. Svarbu tik žinot, kas ta išmintis. Akivaizdu kad tai ne tas pats kas žinios. Žinios, kad ir tarkim apie Dievą. Esu įsitikinęs, kad Dievas yra išminties šaltinis, bet žinot apie jį, tai nelygu būt išmintingu, tai kas tada?
Štai kokie mano šios dienos atradimai apie išmintį:
Išmintis nėra suvokimas ar žinojimas ką daro Dievas, o greičiau savo ribotumo ir nežinojimo pripažinimas. Jos tikslas ne suteikti žinojimą, o atkurti ir ištobulinti santykius tarp Dievo ir žmogaus.
Manau šį apibrėžimą dar galima papildyti, tad prie šios temos dar grįšiu.