32 – oje Psalmėje užtikau tokias eilutes:

8 eil. „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; tau patarsiu, lydėdamas tave akimis”.

Klausimas: kokiu būdu Dievas veda žmogų? Kaip jis tą kelią parodo? Ar turėčiau stovėti ir laukti, kol pajusiu kokį spyrį, ar truktelėjimą, kad galėčiau judėti teisinga linkme?  Ko gero ne. Skaitom:

9 eil. “Nebūk kaip arklys ar mulas, neturintis proto, kurio narsas tramdomas žąslais ir kamanomis, nes kitaip jis tau nepaklus“.

Spyrio ar niuktelėjimo laukia arklys ar mulas, kurie, pasak Biblijos, nuo žmogaus skiriasi tuo, kad neturi proto. O žmogus protą turi.

Pabandykim apjungti bendrą šių eilučių mintį, perfrazuojant jas ne kaip paliepimą, o pirmąją eilute sujungdami su antrąja į bendrą pažadą.

“Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; tau patarsiu, lydėdamas tave akimis, bet vesiu tave ne taip, kaip tu vedi arklį ar asilą. Nesiruošiu tampyti žaslų bandydamas pakreipti tave teisingu keliu. Tie gyvuliai neturi proto, o tu turi. Aš tau duosiu galimybę mastyti suprasti ir nuspręsti. Aš vesiu tave naudodamas tavo protą.”