Jaučiuosi apsileidęs, nes pagavau save visiškai nebesigaudantį kas vyksta lietuviškoje blogosferoje. Ir iš vis, mano rss skaityklėje jau senokai mano dėmesio reikalauja triženklis skaičius neperskaitytų įrašų. Taigi šiandien turėdamas laisvą valandėlę prisėdau ir sužinojau apie blogoramą.lt ir su ja kitusį šurmulį tarp blogerių. Šurmulys pasireiškia čia, čia ir dar čia. Ir dar daug kur kitur.

Skaitinėjant kilo nemažai klausimų. Galvoju apie tai, koks nevienareikšmiškas dalykas yra autorinės teisės ir kaip sunku yra nubrėžti tas ribas tarp to, kas legalu ir kas nelegalu. Apie tai, kad dažnai esame piratai ir “remiame” “laisvąjį” internetą, o kai pačius mus tai paliečia – stojame į priešingą barikados pusę ir bandom ginti savo kūrinį, nuo veltėdžių plagiatorių. Galvoju, kad, vieną dieną, reikia apsipręsti ir užimti aiškią poziciją, kuri nepriklausytų nuo to, kieno vaidmenyje šiandien esu – vartotojo, ar turinio kūrėjo ir kaip toji pozicija kistų, jei kistų mano padėtis ir vaidmuo. Ir tai, ar toks jau didelis skirtumas tarp turinio PLAGIATORIŲ, ir PIRATŲ ir jei jis yra, tai koks?  Ką daro vieni ir ko NEdaro kiti?

Bet kuo daugiau galvoju, tuo labiau stiprėja jausmas, kad bandau galvot pernelyg sudėtingai. Iš tikrųjų dėl viso šito šurmulio, manau, kaltas blogoramos (kur man girdėtas šitas pavadinimas?) lozungas: ” visi geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje”. Žodis “geriausi” čia esminis. Tikiu, kad dėl jo, čia toks triukšmas: yra smagu būti tarp geriausių, bet jei jau aš geriausias, tad norėčiau kad su manimi ir skaitytųsi. Ar bent jau prašytų leidimo mano turiniui dėti. Tad jei radau savo tinklaraščio turinį tinklapyje, kuris pretenduoja surinkti visus geriausiuosius po vienu stogu, norėčiau, kad šios svetianės seimininkai gerbtų tuos, kurių gerumu norima pasinaudoti. Ir turėtų neužmiršti to, kad geriausieji dažnai būna tokie… na kaip pasakyt… Netaikau niekam konkrečiai. Tiesiog “geriausi” yra geriausi.

Aš būsiu “kietas” ir slaptai prisipažinsiu, kad ir aš rašinėju čia todėl, kad neradau savo srauto blogoramoje – tarp geriausių. O kam nesinori būti tarp tokių? Gal todėl dabar visiems geriausiems “ant pykčio” noriu prašyti ir maldautį, kad imtų mano tinklarščio turinį visi, kas netingi ir dėtų, dėtų, dėtų ir cituotų ir plagijuotų. Nes tai pakeltų mano savęs vertinimo reitingą ir leistų pasijusti tikru BLOGERIU. Argi ne todėl kažkoks Han Han, su beveik 500 milijonų lankytojų, pretenduoja būti populiariausias blogeris pasaulyje ir drąsiai gali žiūrėti į akis tiems dėdėms ir tetoms, kurie sėdi už apskrito stalo ir svarsto, kaip apmokestinti “profesionalios” žurnalistikos turinį? Kažin kas iš to ką laimi ir pralaimi?  Argi Microsoft, Addobe ir kiti “didieji” šiandien nebijo tų, iš savo tarpo, kurie apsisprendė nestabdyti ir argi ne tokia situacija leidžia iš eilės galo išsiveržti tuos, kuriems nesvarbu kažką apsaugot, gal dėl to, kad net neturi ką saugot, o gal dėl to, kad supranta, kad situacija jiems labiau naudinga nei nenaudinga? Išvada aiški: užstabdyk ir tu kažką praleidi į priekį.

Prisipažystu. Daug dalykų aš nesuprantu ir nežinau. Bet tiksliai žinau vieną – dar daug laiko prireiks tam, kad išsiaiškintume ribas. Kur baigiasi turinio “laisvė” ir prasideda “nuosavybė”. O svarbiausia ar laisvė reiškia VISKĄ, o gal išlieka etiketas, principai, bendri susitarimai? Jei taip, tai kokie jie yra šiandien ir kokie bus ateityje? Ar galėsime vieningai nuspręsti, kokiais principais vadovausimės keisdamiesi turiniu ir kiek leisime tiems, kurie bandys tarpininkauti tarp tų, kurie rašo ir tų, kurie skaito… Galų gale, ar visi vienodai suprantame “autoriaus teises”? Ne tas, kurias apibrėžia šiandieniniai įstatymai, kurie, kas ne palaptis, yra gerokai atgyvenę, o tas “teises” kurios bus ateityje, kurias mes patys sukursime šiandien.

P.S. Bet man vis tiek įdomu. Kas ir pagal kokius kriterijus atrinko tuos geriausius?