Aurelijus Veryga vs. Alkoholio pramonę
Negalėjau bent iš dalies “neratransliuoti” šio Aurelijaus straipsnio. Pirmą kartą šį žmogų išgirdau, kai jis buvo pakviestas kalbėti adventistų bažnyčios pastoriams Kaune apytikriai prieš metus. Tuomet jis kalbėjo apie rūkymo problemas ir tai ką jis sakė tikrai paliko man įspūdį. Nuo tada pradėjau sekti Aurelijaus veiklą ir bent jau morališkai visomis išgalėmis jį palaikyti.
Šiomis dienomis kyla erzelis dėl alkoholio reklamos draudimo ir panašu, kad bus nelengva. Suinteresuotų pusių labai daug. Reklamos kūrėjai, reklamos transliuotojai, alkoholio gamintojai, alkoholio pardavėjai ir dar eilė kitų – valgo savo dalį nuo bendro alkoholio pramonės pyrago. Skanaus kąsnio nenori prarasti nei vienas, tad kova žada būti arši. Politikams ir visuomenininkams, kovojantiems už blaivybę teks atremti milžinišką spaudimą ir šantažą kokį tik gali sukelti dideli pinigai. Akivaizdu, baigtis priklauso nuo to, kaip aktyviai įsitrauks visuomenė. Norisi tikėtis, kad didžioji dalis visuomenės nesileis kvailinama ar įtikinama, neva, alkoholio reklama, tai nieko baisaus ir netgi “naudinga informavimo priemonė”. Arba dar blogiau, žmonės liks abejingi stebės dar viena šou taip, tarytum tai neiliečia nei mūsų pačių nei mūsų vaikų.
Toliau skaitykite Aurelijaus straipsnio ištrauką, arba spauskite čia ir skaitykite jį visą.
Nuspėti, kad prasidės masinė isterija dėl artėjančio alkoholio reklamos draudimo buvo galima jau tada, kai sprendimas uždrausti alkoholio reklamą nuo 2012 metų buvo priimtas Seime. Tiems, kurie galbūt nelabai prisimena tuomet vykusias batalijas dėl alkoholio reklamos apribojimo dienos metus televizijoje ir radijuje, vertėtų priminti, kad visišką reklamos draudimą pasiūlė patys alkoholio gamintojai, mainais į reklamos apribojimo atidėjimą. Tuomet buvo tikimasi, kad pritarus visiškam reklamos draudimui Seimo nariai patikės alkoholio gamintojų geranoriškumu ir apsispręs dar kelis metus neriboti alkoholinių gėrimų reklamos dienos metu. Matyt buvo tikimasi, kad likus reklamai bus lengviau įtikinti, kad jos nereikia drausti. Kaip sakoma „norėjom, kaip geriau, o išėjo kaip visada“… Po ilgų diskusijų alkoholinių gėrimų reklama vis tik buvo apribota dienos metu, tačiau įstatyme išliko ir nuostata dėl visiško jos draudimo nuo 2012 metų.
Puikia suprasdami situacijos rimtumą ir tai, kad didelė dalis visuomenės pritaria alkoholinių gėrimų reklamos draudimui, alkoholio gamintojai pradėjo sistemingą pasiruošimą naujam informaciniam karui. Tokiame kare labai svarbu užsitikrinti nepriekaištingą reputaciją ir įtikinti visuomenę bei politikus savo geranoriškumu. To siekdami Lietuvos aludariai pradėjo „socialinės reklamos“ kampaniją – „už jaunimo saviraišką be alkoholio“. Kodėl žodžius socialinė reklama parašiau kabutėse? Ogi dėl labai paprastos priežasties. Tai nėra socialinė reklama, tai yra Lietuvos aludarių reklama, kuria siekiama pasigerinti vis labiau neigiamą alkoholio pramonės įvaizdį visuomenėje, kuri pavargo nuo jų vykdomos jaunimo girdymo politikos. Tam, kad „geri darbai“ neliktų nepastebėti, aludarių draugai pasirūpino, kad visas šitas farsas dar būtų įvertintas kaip socialiai atsakingos pramonės veikla. Tam, kad suvokti kiek tai rimta, siūlau vieną citatą iš Philip Morris dokumento, kuriame teigiama: „Atsižvelgdami į mums priešišką įstatyminį klimatą regione, mes turime galimybę pagerinti tabako pramonės įvaizdį visuomenėje vykdydami jaunimo rūkymą smerkiančias programas.Philip Morris International Corporate Affairs Latin America, 1993“. Ir iš tiesų nė žodžio apie vartojimo mažinimą, tik apie įvaizdį… Turint galvoje, kad alus ir sidras yra populiariausi nepilnamečių gėrimai reikia tik įsivaizduoti, ką reikštų, jei jaunimas staiga nustotų vartoti alkoholį. Aludariams tai reikštų milžiniškus praradimus, su kuriais jie tikrai nenorėtų susitaikyti. (…)
