Category Archives: Pamokslai
Thy will be done, as in heaven, so on earth
Daugelis krikščionių mano, kad Dievo valios vykdymas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Bet kai pradedame gilintis į tokį iš pirmo žvilgsnio paprastą dalyką, neatrodo viskas taip lengva. Visų pirma, kaip mes turėtume sužinot, kokia gi ta Dievo valia? Ir kas tai yra iš viso, jei tai egzistuoja, ar yra tokia kaip mes ją suprantam.
Be abejo, tokios mums duotos galimybės, kaip protas, patirtis (tiek savo, tiek kitų), atmintis, patarimai, istorija, literatūra bei visas žmonijos patirties paveldas mums padeda susiorientuoti konkrečioje “pilkoje”, situacijoje ir rasti dilemos sprendimą. Kartais. Bet ne visada. Visi šie dalykai geri, bet nepakankami, kad mums atskleistų Dievo valią.
Didžiausia musų bėda ta, kad turim susiformavusius stereotipus beveik apie bet ką, su kuo dažniau susiduriam. O dar didesnė bėda ta, kad tie stereotipai yra klaidingi. Kad butų aiškiau: citata iš A.Mamontovo dainos “o kas jei ne garsas skamba tyloj, o tyla garse?” Tai yra, o kas jei musų susiformavusi nuomonė apie tai kaip veikia šis pasaulis iš esmės klaidingas? Šiuo atveju noriu priminti kad ir šį kontroversišką Biblijos pareiškimą: “Palaimingiau duoti, o ne gauti”. Sutikite, kad ne taip lengva yra įrodyti, kad taip ir yra, kadangi gyvename pasaulyje, kur ką nors gauti ir dar nemokamai traktuojama, kaip palaima. Dažnai ir Dievo pažadas mus laiminti suprantamas būtent taip – kažkokio gero gavimas. Kas yra klaidinga, nes remiantis šia Biblijos citata, galima butų teigti, kad Dievo palaiminimas mums butų sudarymas mums galimybės kažkam kažką atiduoti. Tokiu būdu apturėti palaiminimą. Žodžiu musų supratimas yra atvirkščias Dievo supratimui apie šį pasaulį. Tai kas, šiuo atveju, mums logiška, nelogiška jam ir atvirkščiai.
Labai panašiai yra ir su Dievo valia. Jei Dievo valią mes suprantame kaip tam tikrą iš Dievo mums duotą informaciją, kuria privalome vadovautis, tai šiuo atveju, butų logiška sėdėti ir laukti, kada gi tą taisyklių rinkinį mes gausim ir tik tada daryti kokius nors sprendimus. Bet panašu, kad Dievo valia nėra taisyklių rinkinys, o atvirkščiai – paklusnumas veda į prie Dievo valios suvokimo. Jėzus, sako: “Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs” (Jono evangelija 7:17). Paradoksas. Vietoj to, kad smulkiai aiškintų kokia gi yra ta Jo valia, Dievas tikisi iš musų paklusnumo ir noro to pažinimo siekti tuose dalykuose, kurie mums jau šiandien yra aiškūs ir dėl kurių vertės mums klausimų nebekyla. Ir nors koks butų menkas musų pažinimas, jis galės augti tik tada, kai mes būsim ištikimi tuose mažuose dalykuose, kuriuose mes JAU orientuojamės. Galima daryti išvadą, kad Dievo valia nėra informacija. Veikiau tai jėga, nukreipianti mus veiksme, kai mes einam pirmyn, perkeltine prasme, leidžianti mums įkopti į kalną netgi tada, kai nesame išėję laipiojimo uolomis kurso. Ir paradoksas tame, kad kokia ji buvo, mes pasakyti galim tik jau atsisukę atgal, taip pat žinom kur ji veda, nes Biblijoje apie tai aiškiai parašyta, bet nežinom kaip viskas vyks konkrečiu atveju, tol, kol nepradeda veikti. Taigi ta jėga, kurią mes vadiname Dievo valia, lydi mums ir pradeda veikti tuomet, kai mes pajudam iš mirties taško, Dievo link, vadovaudamiesi tomis vertybėmis, kurios jau buvo atskleistos ankščiau. Taigi Dievo valia neskirta tam, kad mes ją “suvoktume”, o tam, kad ją įgyvendintume. O tai jau didelis skirtumas. O šio skirtumo pajutimas ir pritaikymas praktikoje ir yra krikščioniško kelio esmė.
P.S. Dovanokit už anglų kalbą pavadinime. Man tiesiog tas “Thy” labai patinka
Klausykite!
Jei jau save laikome krikščionimis, kas reiškia Kristaus sekėjais arba, kaip teigė Tomas Kempietis knygoje De imitatione Christi – Tokie kaip Kristus, ko gero didžiausias iššūkis mums yra klausyti savo mokytojo. Būtent klausymasis mokinį daro mokiniu. Panašu į tai, kad būtent klausymasis krikščionį daro krikščionimi. Turiu galvoje tikrai ne musų sugebėjimą išgirsti ir suvokti garsus. Klausymasis yra procesas apimantis galimybę išgirsti, įsisąmoninti, apmąstyti, ir pritaikyti praktiškai.
Išgirsti mums reikia ne tik garsiai ištartus žodžius, bet ir daugybę neverbalinės informacijos, kuria dažnai pasakoma daug daugiau, nei garsiai išsakytais žodžiais. 78% visos informacijos bendraudami mes gauname neverbaliniu būdu.
Tai ypač svarbu dvasiniame gyvenime, kadangi Dievas retai kada, tik labai ypatingomis aplinkybėmis, prabyla į žmogų tiesiogiai. Šiandien mes jo klausom per Biblija, kuri yra Dievo Žodis skirtas mums.
Istorijoje aprašytoje Biblijoje apie dvi seseris Mortą ir Mariją, kurios, pas jas atvykus Jėzui, pasirinko skirtingus dalykus – Morta pasirinko elgtis taip, kaip buvo įprasta to meto tradicijoms – tinkamai priimti svečius, juos pamaitinti, pasirūpinti, kad jie jaustųsi kaip namie, o Marija, kol jos sesuo darbavosi virtuvėje, sėdėjo ir klausė Jėzaus. Mortai papriekaištavus dėl tokio savo sesers elgesio, Jėzus nuramina Mortą tardamas “Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta” (Lk 10:42) Taigi klausytis Dievo yra geriausia dalis, kurią tik žmogus gali pasirinkti savo gyvenime.
Vienas Biblijos pranašas rašė: “Kiekvieną ryta Dievas mane žadina tam kad klausyčiau”. (Iz 50:4) Tai tikrai gera mintis. Ne dažnas pagalvojame, kad musų gyvenimo prasmė, priežastis dėl kurios Dievas mus išverčia iš lovos kiekvieną rytą: tam kad klausytume. Visų pirma Dievo, o taip pat ir aplink esančių žmonių protingų patarimų, konstruktyvios kritikos, rekomendacijų… visa tai mus ugdo, moko, formuoja.
Saliamonas savo patarlėse sako: “Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo.” Taikliau būti negali.
Kažkas yra pasakęs, kad faktas, kad Dievas mums sukūrė dvi ausis ir tik vieną burną rodo tai, kad turėtume mažiausiai du kartus dažniau klausytis nei kalbėti. Biblijoje, Jokūbo laiške parašyta: “Būk greitas klausyti, bet lėtas kalbėti” (Jok 1:19). Taigi. O štai dar vienas išmintingas Saliamono pastebėjimas, ypač tinkantis sprendžiant konfliktines situacijas: “Kas atsako iki galo neišklausius, tas kvailas ir begėdis” (Pat 18:13). Išvadas pasidarykite patys.
Taigi, būkite klausytojai. Ne tik žodžių kuriuos vieni kitiems sakome, bet ir Dievo siunčiamų mums aplinkybių, netiesioginių užuominų ar galų gale Dievo Žodžio – Biblijos skaitytojai. Galiu tik pakartoti Jėzaus žodžius jog tai yra “geriausia dalis”.
Ką išgirdote šiandien?