Abortų klausimas nėra toks jau paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visuomenė, panašu, taip pat taip lengvai nenuryja nei vienos iš diskutuojančių pusių argumentų. Tad diskusijos tęsiasi toliau. Problema, kaip atrodo yra nesenai priimtas įstatymas leidžiantis gydytojams rezidentams atsisakyti daryti abortą, jei tai prieštarauja jų įsitikinimams. Kitais žodžiais tai reiškia, kad medikai galės pasirinkti net nesimokyti atlikti aborto. Tai vienas iš pagrindinių dalykų ko siekiama šiuo įstatymu, kadangi rinktis ,dėl įsitikinimų, daryti ar nedaryti medikams abortą galima buvo jau ir ankščiau. Ir nors abortų šalininkai grasina, kad tokiu atveju neliks medikų mokančių daryti abortą, o gerbiama M.A. Pavilionienė užmeta meškerę kiek toliau: grasinama, kad moterys važiuos i Rusiją ir ten “mokės pinigus” už šią “paslaugą” tik nelabai suprantu ką tuo norima pasakyti, ar tik ne tai, kad Lietuvos biudžetas praras aukso gyslą? Tikiuosi kad turima galvoje ne tai.
Apie abortus galima butų kalbėti nemažai, bet šiandien aš nesiruošiu kalbėti apie juos. Nors, be abejo, savo nuomonę turiu ir ko gero dėl tos mano turimos nuomonės šiuo klausimu man ir kyla mintys, kuriomis norėčiau pasidalinti. O mintys man kyla apie retoriką. Jokios diskusijos negali būti kai yra klabama naudojant tokius argumentus, kuriuos naudoja gerbiama p. Pavilionienė. Tiksliau jokių argumentų. Tik labai daug sarkazmo ir emocijų. Tiesa sakant vien dėl to jos pozicija yra labai nepatraukli, nebent jūs dėl tik jums vienam žinomų priežasčių, būsite piktas ant viso pasaulio ir dėl tų pačių priežasčių nekęsite kunigų. Tik aš norėčiau paklaust, prie ko čia tie kunigai? Ar jie ne žmonės turintys savo nuomonę ir nevengiantys, šiuo atveju, jos išsakyti?
Bažnyčios išsakytos nuomonės išsigando ir D.Paulauskas, save laikantis žmogaus teisių gynėju. Jo argumentas – Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir dėl to negalinti įtakoti įstatymų leidybos. Bet ar tai reiškia, kad įtakoti įstatymų leidybą gali bet kas tik ne bažnyčia? Mano galva tai normalus demokratinėje visuomenėje vykstantis procesas. Lietuvoje įstatymų leidyboje vienaip ar kitaip dalyvauti gali bet kuris pilietis, organizacija, ar verslo atstovai. Ką sėkmingai ir daro. tik verslininkai rūpinasi savo reikalais, o štai Bažnyčia tai, kuo ir reikia rūpintis Bažnyčiai. Ypač turinčiai didžiulę visuomenės paramą. Kažkodėl D.Paulauskas norėtų, kad bažnyčia rūpintųsi savo reikalais ir nemano, kad tai ir yra Bažnyčios reikalas: „katalikai turi visišką laisvę nesidaryti abortų, tačiau kodėl jie trokšta abortus draudžiančių krikščioniškų įstatymų, kurių turėtų laikytis žmonės su kitais religiniais įsitikinimais ar tiesiog kitomis pažiūromis?“ Aš tarkim nesu katalikas, bet visiškai remiu katalikų bažnyčios poziciją ir jų pastangas. Tokių žmonių manau yra ne vienas ir ne du. Be to aš sąmoningai rašau Bažnyčia iš didžiosios raidės, norėdamas atkreipti dėmesį, kad tai toli gražu ne vienos konfesijos pozicija. O krikščionimis save laiko didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Be to, jei jau tokį principą taikytumėm visiems įstatymams, tai tarkim aš galiu nemokėti kokių nors mokesčių, nes mano pažiūros kitokios?
Stebina, kodėl save laikančiam žmogaus teisių gynėju D.Paulauskui, taip baisu, kai medikas turi pasirinkimo teisę nedaryti aborto (jam nėra uždrausta, jis tik gali rinktis)
Stebina kodėl save laikanti Lietuvos moterų atstovė M.A Pavilionienė kalbėdama apie moters “teisę į savo kūną” užmiršta, kad toji teisė pasireikšt turėtų ne abortų daryme, o atsakingame elgesyje. Ir kad moters teisė į savo kūną negali perlipti negimusio kūdikio teisei į gyvenimą. Juk gerb. p. Pavilionienės minimos “Jungtinių tautų tarptautinių konferencijų Veiksmų programos, kurias ratifikavo Lietuva, kuriose teigiama moters pasirinkimo teisė planuoti šeimą, reguliuoti vaisingumą, gimdyti tuomet, kai moteris tam yra pasirengusi, ir gimdyti tiek kartų, kiek ji pati nusprendžia.” Kalba ne apie abortus, o apie sąmoningą, atsakingą planavimą.
O labiausiai stebina D.Paulausko teisingas pastebėjimas: “Šiandien bet kokia feministinė idėja, pozicija ar pats feminizmas yra gana keblioje situacijoje. Viešajame diskurse feminizmui atstovauja vos kelios intelektualinės figūros, kurios ne tik nesusilaukia jokios paramos, bet yra nuolat puolamos pačių moterų.” Stebina todėl, kad jį (D.Paulauską) tai stebina. Ypač ta vieta, kur paminima faktas, kad labiausiai moterų gynėjus puola … moterys. Be abejo, galima ir čia teigti, kad taip yra dėl to, kad visuomenė nesupranta kas yra gera kas bloga, kad kalta Bažnyčia ir senamadiškos pažiūros, o gal būt kati patys “gynėjai” ginantys nežinia ką nuo nežinia ko?