Kalbat apie media ir konkrečiai internetą ir jo raidą, man visuomet iškyla klausimas kaip gi tai įtakos ar jau įtakoja bažnyčios gyvenimą. Bažnyčia turiu žinoma galvoje ne pastatus ar institucijas. Čia daugiau ar mažiau viskas aišku. Kalbu apie žmones. Apie Bažnyčios misiją, apie jos identitetą. Galų gale krikščionybę visumoje.
Ką tik perskaičiau Anglikonų bažnyčios kunigo Mark Brown, kuris taip pat yra ir N.Zelandijos biblijos draugijos narys, straipsnį “The Bible in the digital space”. Neblogas straipsnis. Nors Mark’o blog’o yrašus seku jau kuris laikas, rimčiau jo mintys užkliuvo tik dabar. Gal vis per tą skubėjimą, nebuvo kada įsigilinti.
Vidutiniškai statistinis žmogus internete šiandien praleidžia apie 89 valandas per mėnesį. Vadinasi tai apie 3 valandas per dieną. Atrodytu nieko čia keisto, bet ta pati statistika teigia, kad asmuo skaito Bibliją vidutiniškai puse valandos per dieną. O tai jau įdomu.
Be abejo, tai nereiškia, kad kažkas blogai. Daug dalykų mes darom daugiau laiko nei skaitome Bibliją. Pavyzdžiui dirbam, arba gaminamės maistą. Tačiau prieš keletą metų praleidžiamų internete valandų skaičius buvo gerokai mažesnis. Tendencija akivaizdi. Kaip tai įtakoja krikščionų įpročius, tarnavimus, bendruomenės gyvenimą?
Žvelgiant į ateitį galima daryti keletą prielaidų.
1. Praktiškai visos bažnyčios veiklos sritys palaipsniui bus perkeltos į virtualią erdvę. Tame tarpe pamaldos ir visi tarnavimai. Ir jei ne visiškai juos pakeis (nors kai kurių atskirų tarnavimų toks likimas tikrai laukia), tai bent ženkliai papldys. Kam organizuoti savaitines Biblijos tyrinėjimo grupeles į kurias ateina vos pora ar trejetas žmonių, jei tuo pat metu gali sėdėti facebooke ir diskutuoti su neribotu skaičiumi žmonių?
2. Socialinė media ir tokie tinklai kaip facebook ir panašūs į jį, leis žmonėms burtis į virtualias bažnyčias, kurios nebus apribotos nei geografiškai, nei kultūriniais, rasiniais, nei jokiais kitais berjerais. Gyvas pavizdys Anglikonų sukurta virtuali bažnyčia “Second Life”. Čia kiekvieną savaitės dieną vyksta pamaldos, kartą per savaitę vyksta Biblijos tyrinėjimo susitikimai, diskusijų grupelės. O joje periodiškai “lankosi” žmonės iš 20 – ties pasaulio šalių. Klausimas, kam reikia eiti į bažnyčią, jei ją gali pasiekti vos tik prisijungęs prie interneto? (Nors kai/jei taip atsitiks, aš įstosiu į kokį nors judėjimą pasisakantį už gyvą bendravimą ir gyvas bažnyčios pamaldas!). Čia matyt dar bus labai daug diskusijų, kurios šiandien kol kas atrodo visiškai absurdiškos. (Pvz, jei tavo avataras buvo pakrikštytas “second life” ar tai reiškia, kad ir tu esi pakrikštytas? 
3. Todėl manau, kad tikrosios bendruomenės niekada neišnyks, o jų virtualios pusės tiesiog bus kaip atskiri tų bendruomenių tarnavimai internete. tačiau didžiąja dalimi tokių bendruomenių virtualus tarnavimas privers keistis ir jas pačias. Pavyzdžiui, gyvos bendruomenės turės aktyviau bendrauti ne tik su šalia, tame pačiame mieste ar šalyje, bet ir bet kurioje pasaulio vietoje esančiomis bendruomenėmis. Juk jos “virtualiame” tarnavime gali pradėti lankytis ir žmonės gyvenantys kitame pasaulio gale. Ir bendruomenę rasti turės ne tik šio žmogaus avataras, bet ir jo savininkas. O bendruomenė esanti ten kur yra konkretus žmogus turės jį priimti, jei tik jis panorės joje lankytis. Be abejo iškils klausimas, tai kuri bendruomenė yra tikroji to žmogaus bendruomenė, kur yra jo draugai, kur jis vysto savo talentus ir dalyvauja įvairiuose tarnavimuose, ir ar dalyvavimas virtualioje bendruomenėje netampa konkuruojantis su dalyvavimu gyvoje? Kad to nebūtų, atskirų bendruomenių turėtų nelikti. Jos visos turės tapti kaip vientisas socialinis tinklas, kur atstumas sumažėja iki minimumo o bažnyčios narys kur nors Klaipėdoje bus pilnavertis tos pačios bažnyčios narys kur nors Mexico. Kaip tai turės pakeisti Bažnyčios organizaciją sunku net įsivaizduoti. Tarpkonfesiniame lygyje situacija gal būt bus kiek lengvesnė – čia toks socialinis tinklas bent tarp tam tikrų denominacijų sunkiai įsivaizduojamas.
O dabar akimirkai įsivaizduokim vieną iš svarbiausių krikščionio gyvenimo disciplinų – Biblijos tyrinėjimą.
Po to kai Biblija buvo išversta į daugiau nei 6000 pasaulio kalbų ir dialektų, ji verčiama nebe tik iš kalbos į kalbą. Šiuo metu mėgstama ją versti pagal tam tikrų žmonių grupių poreikius. Taip atsiranda Biblijos leidimas skirtas moterims, arba vyrams ar paaugliams. Konkrečios eilutės mintis išlieka ta pati, bet žodžiai, kuriais perteikiama mintis ar sakiniai yra pritaikyti konkrečius interesus turinčiam žmogui, be to tokiose biblijose paprastai yra papildomi skaitiniai, komentarai skirti šiai grupei žmonių.
Šiuo metu internetui tampant vis daugiau semantiniu tai bet kuriuo atveju įtakos ir Bibliją (mano nuomone taip atsitiks su bet kuria e-knyga). Kur kiekvienas žodis, citata, ar atskira Biblijos knyga bus ir tam tikra nuoroda į neišsemiamus šaltinius informacijos. Skaitydami tokį Biblijos leidimą ir paspaudę ant pirmosios jos eilutės “Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę”, jūs ne tik galėsite rasti visą informaciją susijusią su šia eilute, komentarus, egzegezę, mokslinius straipsnius, bet ir poezija, muziką, iliustracijas, žemėlapius, informaciją vienaip ar kitaip susijusia su tyrinėjama tema. Maža to, kuo daugiau jūs tyrinėjate, tuo labiau sistema mokosi jums “padėti” įsimindama į jusų pomėgius, temas, kurias jus domina labiausiai ir tt.
Beje, Mark Brown duoda dar vieną intriguojančią įdėją. Asmeninio Biblijos vertimo. Kaip jums patiktų Biblija, kuri išversta jau nebe konkrečiai žmonių grupei ir jų poreikiams, bet asmeniškai jums? O gal būt atsižvelgiant į jusų genetiką, geneologiją, charakterį, socialinį statusą, išsilavinimą? Kaip galėtų atrodyti toks vertimas? Įdomu. Įpač prisiminus, kokias diskusijas sukelia šiandieniniai Biblijos vertimai ypač angliškai kalbančių krikščionių tarpe. Kai kur, jei vertimas ne Karaliaus Jokūbo (King James), jis nepageidaujamas cituoti pamaldose! Ar tokios Biblijos vertimas nebus vertinamas pagal žmogaus asmenines savybes? Jei žmogus “geras” ir jo asmeninis vertimas tinkamas, o jei ne? O kokios galėtų kilti diskusijos! “Neskaitykit jo Biblijos vertimo, jis negeras (žmogus).”
Kaip bebūtų, laukia idomūs laikai, jei tik, aišku, pabaiga musų neužklups anksčiau, kadangi mes nežinome, kaip Biblijoje parašyta, “nei dienos nei valandos”. Tik tai, kad tai ivyks.
Abortų klausimas nėra toks jau paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visuomenė, panašu, taip pat taip lengvai nenuryja nei vienos iš diskutuojančių pusių argumentų. Tad diskusijos tęsiasi toliau. Problema, kaip atrodo yra nesenai priimtas įstatymas leidžiantis gydytojams rezidentams atsisakyti daryti abortą, jei tai prieštarauja jų įsitikinimams. Kitais žodžiais tai reiškia, kad medikai galės pasirinkti net nesimokyti atlikti aborto. Tai vienas iš pagrindinių dalykų ko siekiama šiuo įstatymu, kadangi rinktis ,dėl įsitikinimų, daryti ar nedaryti medikams abortą galima buvo jau ir ankščiau. Ir nors abortų šalininkai grasina, kad tokiu atveju neliks medikų mokančių daryti abortą, o gerbiama M.A. Pavilionienė užmeta meškerę kiek toliau: 
Labai susidomėjęs seku diskusiją dėl autorinių teisių. Mano manymu tai moderni, šio laikmečio diskusija, kurios “išrišimas” nulems visuomenės ateitį labiau nei galime įsivaizduot. Ir ne tik interneto. Manau tai įtakos tokių sampratų kaip “laisvė” plačiąja šio žodžio prasme suvokimą ateities kartoms.