Jei tik galima būtų taip pasakyti. Manau, kad tikrai dalis žmonių galvoja, kad jokios prasmės filmų žiūrėjime nėra, išskyrus tam, kad švaistyti brangų laiką beprasmiškiems dalykams. Aš taip negalvoju. Manau kad filmai labai gerai atspindi visuomenės aktualijas, iššūkius ar per juos netgi bando ieškoti socialinių problemų sprendimų, diskutuoja, motyvuoja ir neretai šviečia bei formuoja visuomenę. Nelygu KĄ ir KAIP žiūrėsi.
Žiūrėjau “Įsikūnijimą” (Avatar) Be abejo 3D. Tikrai nesigailiu ir mano nuomone tai tikrai vertas dėmesio filmas laisvalaikui. Siužetas ko gero nėra nei labai gilus, ir įspudžio nepadarė, akivaizdžiai propaguojama Gajos teorija ar ekologinė linija, nors ir aktuali šiandien.
Man įspudį padarė tai ką aš mačiau. Visas tas pasaulis, detalės, žmogaus fantazijos pasireiškimas. Tai galėtų būti pasaulis kuriame norėčiau gyventi arba bent jau apsilankyti (labiau nei Australijoj). Nejučiomis pagalvojau apie Biblijos eilutes: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli” (Pirmas laiškas Korintiečiams 2 skyrius 9 eilutė). Jei tat šitai žmogus gali įsivaizduot ir netgi šią fantaziją perkelt į ekraną tam kad parodyti kitiems, tai koks gi pasaulis musų laukia? Toks kokio joks žmogus negali net įsivaizduot… Exciting… 
Rimčiau į šį filmą dėmesį atkreipiau tik po to, kai perskaičiau kad NASA prireikė raminti jautrius tokioms temom žmones. Ko gero busiu pats “užkibęs” ant gerai suplanuotos reklaminės akcijos, bet manęs tai nejaudina. Kartu su Paulina pamatėm šį filmą. Neblogas Tikrai įspūdingai padarytas filmas. O kalbant apie temą ir konkrečiai 2012m. Atminkite, “nei dienos nei valandos” mes nežinom ir nesužinosim iki pat pabaigos, kuri (būkim atviri) tikrai ateis.