Klausykite!

ListenJei jau save laikome krikščionimis, kas reiškia Kristaus sekėjais arba, kaip teigė Tomas Kempietis knygoje De imitatione Christi – Tokie kaip Kristus, ko gero didžiausias iššūkis mums yra klausyti savo mokytojo. Būtent klausymasis mokinį daro mokiniu. Panašu į tai, kad būtent klausymasis krikščionį daro krikščionimi. Turiu galvoje tikrai ne musų sugebėjimą išgirsti ir suvokti garsus. Klausymasis yra procesas apimantis galimybę išgirsti, įsisąmoninti, apmąstyti, ir pritaikyti praktiškai.
Išgirsti mums reikia ne tik garsiai ištartus žodžius, bet ir daugybę neverbalinės informacijos, kuria dažnai pasakoma daug daugiau, nei garsiai išsakytais žodžiais. 78% visos informacijos bendraudami mes gauname neverbaliniu būdu.
Tai ypač svarbu dvasiniame gyvenime, kadangi Dievas retai kada, tik labai ypatingomis aplinkybėmis, prabyla į žmogų tiesiogiai. Šiandien mes jo klausom per Biblija, kuri yra Dievo Žodis skirtas mums.
Istorijoje aprašytoje Biblijoje apie dvi seseris Mortą ir Mariją, kurios, pas jas atvykus Jėzui, pasirinko skirtingus dalykus – Morta pasirinko elgtis taip, kaip buvo įprasta to meto tradicijoms – tinkamai priimti svečius, juos pamaitinti, pasirūpinti, kad jie jaustųsi kaip namie, o Marija, kol jos sesuo darbavosi virtuvėje, sėdėjo ir klausė Jėzaus. Mortai papriekaištavus dėl tokio savo sesers elgesio, Jėzus nuramina Mortą tardamas “Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta” (Lk 10:42) Taigi klausytis Dievo yra geriausia dalis, kurią tik žmogus gali pasirinkti savo gyvenime.
Vienas Biblijos pranašas rašė: “Kiekvieną ryta Dievas mane žadina tam kad klausyčiau”. (Iz 50:4) Tai tikrai gera mintis. Ne dažnas pagalvojame, kad musų gyvenimo prasmė, priežastis dėl kurios Dievas mus išverčia iš lovos kiekvieną rytą: tam kad klausytume. Visų pirma Dievo, o taip pat ir aplink esančių žmonių protingų patarimų, konstruktyvios kritikos, rekomendacijų… visa tai mus ugdo, moko, formuoja.
Saliamonas savo patarlėse sako: “Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo.” Taikliau būti negali.
Kažkas yra pasakęs, kad faktas, kad Dievas mums sukūrė dvi ausis ir tik vieną burną rodo tai, kad turėtume mažiausiai du kartus dažniau klausytis nei kalbėti. Biblijoje, Jokūbo laiške parašyta: “Būk greitas klausyti, bet lėtas kalbėti” (Jok 1:19). Taigi. O štai dar vienas išmintingas Saliamono pastebėjimas, ypač tinkantis sprendžiant konfliktines situacijas: “Kas atsako iki galo neišklausius, tas kvailas ir begėdis” (Pat 18:13). Išvadas pasidarykite patys.
Taigi, būkite klausytojai. Ne tik žodžių kuriuos vieni kitiems sakome, bet ir Dievo siunčiamų mums aplinkybių, netiesioginių užuominų ar galų gale Dievo Žodžio – Biblijos skaitytojai. Galiu tik pakartoti Jėzaus žodžius jog tai yra “geriausia dalis”.
Ką išgirdote šiandien?

Išminties beieškant

jaunas&senasKai pasensiu, labiausiai norėčiau but išmintingas :) Žinot, tuos senukus, kuriems nereikia daug aušint burnos ir kiekvienas žodis pas juos yra pasvertas ir pamatuotas gyvenimiška patirtimi paremtas. Jiems nereikia ginčytis, kad savo nuomonę apgint ar įrodinėt savo tiesą. Kai pasakys, tai nei pridėt nei atimt nėra ką.
Bet ar būtina laukt senatvės, norint būt išmintingu? Akivaizdu kad ne. Svarbu tik žinot, kas ta išmintis. Akivaizdu kad tai ne tas pats kas žinios. Žinios, kad ir tarkim apie Dievą. Esu įsitikinęs, kad Dievas yra išminties šaltinis, bet žinot apie jį, tai nelygu būt išmintingu, tai kas tada?
Štai kokie mano šios dienos atradimai apie išmintį:
Išmintis nėra suvokimas ar žinojimas ką daro Dievas, o greičiau savo ribotumo ir nežinojimo pripažinimas. Jos tikslas ne suteikti žinojimą, o atkurti ir ištobulinti santykius tarp Dievo ir žmogaus.
Manau šį apibrėžimą dar galima papildyti, tad prie šios temos dar grįšiu.