Kelios mitys apie vakar (kovo 18d) vykusią konferenciją “LOGIN 2010″. Nežiūrint to, kad renginys buvo labai lauktas, man kaip žmogui, kuris kėlėsi penktą valandą ryte ir per visą Lietuvą, iš Klaipėdos trenkėsi į Vilnių, kad joje sudalyvauti, įsupūdis toks… pusėtinas. Nesigailiu, be abejo, važiuočiau ir kitais metais, bet… Gal mano lūkesčiai buvo kiek perdideli, gal daugiau tikėjausi iš lektorių, o gal nesitikėjau kad tokia liūdna ateitis musų laukia. Bent jau tokį įspūdį susidariau po Walter de Brouwer prezentacijos. Pradžioje dar laikiausi ir stengiausi klausyt be išankstinių išvadų, bet kada pradėjo kalbet apie tai, kaip knygų skaitymas riboja musų smegenų veiklą ir apie tai, kokie šiuo požiūriu naudingi yra kompiuteriniai žaidimai, kaip jie lavina musų visus 5 o dabar jau ir 6, 7, 8 (!?) musų jusles, jau pradėjau žiurėt kreivai. Neturiu nieko prieš kompiuterinus žaidimus, bet nemanau kad knygų skaitymas verčia mus mąstyti ribotai. Vaikystėje mėgau ir dabar mėgstu knygas. Į tokį fantazijų pasaulį, į kurį mane nukelia pasaka gera knyga, nenukėlė net “Avataras”. O apie tai, kad teliko žiurėjimas be perstojo maigant distancinio mygtukus sukuria “tam tikrą realybę” aš net nebekomentuosiu. Bučiau turėjęs distancinį pultą savo rankoj, būčiau iš karto perjungęs kitą realybę, t.y. lektorių ir ko gero dar būčiau ir šiandien galvojęs, kad tai aš kažko nesupratau ar nežinau naujausių tyrimų ir tt. Bet pulto aš neturėjau, tad teko išgirsti labai “futuristinį” pasiūlyma Vilniuje organizuoti “desert party” ir taip parodyti, kokie modernūs, pažangūs ir šiaip cool, esam. Gerai kad bičui laiko pritrūko ir savo “futuristinį” siautėjimą teko baigti ankščiau laiko, pasiūlydamas kurti piratų partiją ir išmakaliūzinti Bill’o Gates’o veikduką grietinėlės tortu. Ei, neleiskit šiam žmogui dalinti vaikams kompiuterių, o iš jo paties atimkit viską, kas turi ekraną!
Sekantis buvo “skaitmeninis nindzė” Alex Hunter. Neblogai. Tačiau klausydamasis jo kas trečiame sakinyje naudojamo žodžio “evangelise” (evangelizuoti), kas graikų kalboje reiškia, skleisti gerąją naujieną negalėjau nesusimąstyti, kokie mes esam vargšai, jei geroji musų naujiena tėra tik kokio nors brando reklamščikų skugalvotas reklaminis šūkis (stiliuje “Always cocacola”). Ir koks gi, vis dėl to pasaulis neoriginalus. Čia turiu dalinai sutikti su ponia, kurios vardo nepamenu, iš IGNITE sesijos, kuri kalbėjo apie cpoy/paste visuomenę. Labai lengva paimti žodį iš konteksto, šiuo atveju, krikščioniško, Biblinio, išmesti žinią, kuri ir yra ta tikra geroji naujiena, pakeist tą gerąją naujieną kokia nors nesamone ir daryt “evangelizacija”. Na taip, tai stiprus žodis, bet šiame kontekste jis visiškai netinkamas.
Buvo čia ir labai nemažai puikių pranešimų, pasirašiau keletą gerų minčių, kurios gal, būt virs kokia nors konkretesne idėja, smagiai nuteikė IGNITE sesija. Pagarba tiems, kam nepritrūko drąsos lipt ant scenos. Daugybė gražių žmonių, visiškai ne tokių, kaip kai kas bando apibūdinti “joistick generation”, patiko Paulius Rimeikis ir Darius iš “Gauminos”, Diskusija apie žiniąsklaidos ateitį buvo labai įdomi. Čia, mano nuomone vyravo dvi pozicijos: “Šiandien”, kuriai daugiausia atstovavo Rolandas Barisas iš “Verslo žinių” ir pozicija “Rytoj” kurią nuosekliai gynė Džiugas Paršonis. Viena nuomonė, kad internetas yra “technologija”, tam tikras įrankis, kurį galima panaudoti žiniąsklaidos versle, o kita nuomonė, kad internetas, daugiau nei įrankis, o veikiau tam tikra ervė kuri reikalauja ne pozicijos, požiūrio priderinimo, o jo pakeitimo iš esmės. Vienu atveju, jūs rinksitės internetą priderinti ir integruoti į verslą, kitu atveju savo verslą priderinti ir integruoti į internetą.
Buvo išsakytos geros, idomios mintys, smagus pasibuvimas. Aciū organizatoriams ir kuo geriausios kloties. Iki kitų metų!