Nežinau ar atsirastų žmogus, kuris teigtų, kad žodžiai nedaro jokio poveikio. Skirtumas ko gero tik tas, kad skirtingai mes tą poveikį suprantam. Mano nuomone, žodžiai viena iš pagrindinių žmogaus galių. Ir ne tik, bet dar ir žmogaus “veidas”.
Šiandieninėje visuomenėje yra dar viena tendencija pradėti vadinti daiktus “ne savais vardais”, ko pasekoje reiškinys įgauna vienokį ar kitokį atspalvį. (blogesnį ar geresnį nei yra iš tikro). Nelygu kaip pavadinsi gripo PANDEMIJA SIAUČIA ar žmonės serga gripu, pasakoma tas pats, tik efektas kitas. Pvz: tūsas -jaunimui reiškia vakarėlį, o pagyvenusiai močiutei tai orgija. bet jei tai orgija, tai nedaug kas norėtų ten dalyvaut. Kad patraukt daugiau – tiesiog tereikia pakeist žodį. O jei jis dar skamba nelabai suprantamai, dar geriau. kiekvienas susikursime savo reikšmę ir asociacijas. Gal tai viena iš priežasčių, kodėl netgi viena kalba kalbantys žmonės vis dažniau nesusišneka?
Jei sakome nuodėmė, kam patinka tai ką šis žodis reiškia? nedaug kam, tad kad nesijaustume blogai tiesiog pakeskim jį tarkim žodžiu “klaida”. Wuolia! Iš karto ramiau. Tačiau realybė iškreipiama, nes nuodėmė ir klaida yra skirtingas reikšmes turintys žodžiai ir reškia skirtingas pasekmes.
Reklamščikai “išsiaiškino” keletą pačių pačiausių žodžių darančių mums įtaką ir priverčiančių pirkti niekam nereikalinga šlamštą:
Meilė, lengva, sveikata, saugumas, Jūs, magiška, nuostabi, stebuklas, dabar… Tai ne visi, tačiau jų ir nėra labai daug. Ir visi jie geri. Ir tikrai mus veikia. Kad šie žodžiai nebūtų tokie senamadiški ir “pasakytų” tai ką reikia, šalia jų, dažnai vaizdais yra kuriamos tam tikros asociacijos, kurios vėliau tampa “oficialiąja” šių žodžių reikšme. Meile – seksas, lengva – pojūtis po vakarykštės lėbavimų nakties (kai išgeri reklamuojamą tabletę), magiška – kremas nuo raukšlių, stebukas – kalėdos, nuostabi – figūra ir tt.
Kalba nuolat kinta… Bet tendencijos grėsmingos, tuoj nebesusišnekėsime, o jau nekalbant apie tai, kad nesugebėsim tam tikrų reiškinių net įvardint. Nes tiesiog neliks tų “aštrių” “radikalių” žodžių, kurie, jiems nuskambėjus sukelia mumyse priekaištą ir norą keistis. Tik bėda ta, kad kaip bepavadinsi, niekas nuo to nesikeis. Nuodėmė ir liks nuodėme, meile niekada nebus seksas, o stebukas nebus vien reklaminis žodis, o žodis primenantis mums musų ribotumą ir galybes kurios mums nėra pavaldžios.